Lemurai.lt “Vaizduotės žaidimas“ – kodėl tavo mama privalo jį pamatyti? - Lemurai.lt
Wednesday 22nd May 2019,
Lemurai.lt

“Vaizduotės žaidimas“ – kodėl tavo mama privalo jį pamatyti?

Konanas RaBarbaras 2015-03-10 Filmų apžvalgos, Kinas

Na gerai, prisipažinkime pagaliau kolektyviai – į Benedicto Cumberbatcho veidą ekrane galime žiūrėti valandų valandas: ar būtų jisai modernusis ponaitis Holmsas , ar baltą kostiumą dėvintis vergvaldys , ar net žvynais apsižvynavęs slibinaitis Smogas . O! Dabar jau išeina taip, kad vien tik jo balso užtenka, ir žiūrėk, Cumberbatchas jau it suplukęs taiso kai kada ir pusėtinus filmus, bandydamas savo talentu užgauti jautriąsias mūsų širdžių stygas bei vieninteliu šūviu žiūrovams atlikti „heartshotą“.

Jei jūs save priskiriate prie potencialių minėtojo „heartshoto“ aukų, „Vaizduotės žaidimas“ jūsų nenuvils. Filmas pasakoja apie matematiko Alano Turingo gyvenimą, kuris Antrojo Pasaulinio Karo metais sukūrė tokį aparatą, kuris iššifravo kitą, blogiečių vokiečių sukurtą aparatą „Enigma“ , dėl ko paskiau visi geriečiai galėjo dviem metais anksčiau nei tikėtasi, džiaugtis įprasto gyvenimo malonumais taikoje ir skaistybėje. Nors ir skamba visiškai taip pat, kaip antrosios Terminatoriaus dalies siužetas, tai toli gražu nėra  filmas apie mašinas,  mat čia pagrindinį genialaus matematiko konfliktą iššaukia jo homoseksualumas. Kaip teigia filmo titrai, nuo 1885, iki 1967 metų Didžiojoje Britanijoje homoseksualūs santykiai buvo laikomi neteisėtais. Tačiau jeigu jūs galvojat, jog tai bus drama apie netradicinės orientacijos matematiką, sukūrusį mūsų mylimų apple‘ų ir windows‘ų  pirmąjį protėvį, tai jūs šiek tiek klystat. Homoseksualumas filme išnaudojamas viso labo kaip trilerio elementas. Tai šantažo įrankis ir vienintelė Turingo silpnybė. Kalbant apie trilerio elementus, jų filme iš tiesų nemažai: tiksintis laikas, spartus tempas, situacija be išeities…Kaip sakant, „The stakes are high“, dėl to ir žiūrovas nėkart nepasižiūri į laikrodį. Tačiau per visus tuos nuotykius, sėdėjimą ant taburetės krašto (atsiprašau už klišes), visai pamiršti, jog šiaip ar ne taip, žiūri biografinį filmą. Jie juk rodo tikrus žmones, tikrus įvykius, o tu čia sau mėgaujiesi parašytais dialogais, kurie kad ir kvepia profesionalumu, bet retkarčiais tokį ir Holivudo perfekcionizmo tvaikelį atneša kartu.

Žiūrėdamas „Vaizduotės žaidimą“, tu supranti kad tai tik filmas. Neapleidžia jausmas,  jog kažkur už kadro yra režisierius, jog visi kareivių kostiumai bei šalmai yra „išnuomoti“ tik tam, kad žiūrovas per tas dvi valandas kino salėje pajustų malonumą. Būtent dėl to filmo gale atsirandantys , baltu ir estetiškai patraukliu šriftu išmarginti titrai, aprašantys tolesnį Turingo gyvenimą, be to dar ir kažkodėl pritempti faktai apie tolerancijos stoką netradicinėms orientacijos žmonėms, absoliučiai neįtikina. Nepaisant to, siūlyčiau pasiimti savo mamą kartu į filmą vien dėlto, jog pagaliau įrodytumėte, kad pastovus sėdėjimas prie kompiuterio gali būti naudingas ne tik jums, bet ir visai valstybei. Vyrai, teikime peticijas, jog šauktinių karinę tarnybą galime atlikti ir eksternu!  Prie „laptopo“ ! 

  • 8/10
    Scenarijus - 8/10
  • 9/10
    Vaidyba - 9/10
  • 8/10
    Garso takelis - 8/10
  • 6/10
    Originalumas - 6/10
7.8/10

Ar verta žiūrėti šį filmą?

Privalomas pagyrūnams, kurie pasižiūri trilerį ir tada sako, jog tai labai gera drama. Taip pat Cumberbatcho „narkomanams“ bei kompleksuojantiems kompiuteristams, kurie mėgsta ekrane matyti save, tik gražesniu Cumberbatcho pavidalu. Čiur, aš kompiuteristas!

Parašykite savo nuomonę

Facebook Messenger