Lemurai.lt Tofu burgeris su saldžiųjų bulvių traškučiais - Lemurai.lt
Thursday 23rd November 2017,
Lemurai.lt

Tofu burgeris su saldžiųjų bulvių traškučiais

Lemurai.lt 2013-09-06 Skanaus!, Užkandžiai
Greitas maistas = sveikas maistas. Netikite? Aš Jums įrodysiu. Šiandien gaminau tikrų tikriausius burgerius ir dar su bulvių traškučiais, tik burgeris buvo be mėsos, o ir traškučius kepiau pati. Turiu pripažinti, kad mėgstu išbandyti neįprastus ingredientus, ypač tokius, kurie Lietuvoje yra mažai žinomi, o prieš gaminant su jais tenka atlikti šiokį tokį tyrimą internetuose. Šįkart retesni dalykai eilinio lietuvio virtuvėje buvo šie: tofu, saldžiosios bulvės ir saldžiųjų ceratonijų sėklų milteliai.

1 cover

Budresni maisto megėjai ko gero yra girdėję žodį tofu. Lietuvių kalbos puoselėtojai tofu yra išvertę kaip “sojų varškę”. Pasaulis seniai turi “tofu” savo kalboje, tad ir mes galime neatsilikti ir vartoti šį žodį kaip tarptautinį. Tofu yra gaminamas iš sojų pupelių, vandens ir sutraukiančios medžiagos, kuria dažnai būna (ant Lietuvoje parduodamų įvairių rūšių tofu matau būtent tokį) kalcio sulfatas (gipsas). Aš kartą viriau sojų pieną (jis verdamas iš sojų pupelių ir vandens, apie tai dar bus rašoma) ir jis man puikiai pavyko, tad jei dar būčiau įbėrusi ten stebuklingųjų miltelių, tai gal ir tofu būtų išėjęs. Sykį buvau net užsidegusi nusipirkti tofu gamybai reikalingą presą, bet įvertinusi prioritetus įsirašiau šį pirkinį į “kada nors reikės” sąrašą.
Kadangi terliotis ne visada norisi, o pas mus jau atsiranda puikios kokybės tofu, tai labai palengvina darbą virtuvėje. Tofu gali būti kietas ir stangrus kaip koks varškės sūris, o gali būti ir švelnios tekstūros, minkštų drebučių pavidalo ir vadinamas šilkiniu. Šį produktą mėgstu įvairiu pavidalu, pvz. apkepti kietojo tofu gabaliukai labai skanu kiaušinienėje, o miso, tradicinėje japonų sriuboje, man patinka plaukiojantys šilkinio tofu gabalėliai. Kalorijų tofu turi nedaug, pasižymi baltymų gausa, o skonio neutralumas daro tofu universaliu maistu (tofu turi savybę absorbuoti aplinkinių produktų skonį, taigi puikiai perismelkia įvairiais prieskoniais ar marinatu). Gerai išmarinavus tofu galima įtikti kiekvienam valgytojui.
Kitas įdomus dalykas, apie kurį buvau daug skaičiusi, ne vienoje etiketėje mačiusi, bet nei karto virtuvėje nebandžiusi – saldžiųjų ceratonijų, arba saldžiavaisių pupmedžių, sėklų milteliai, kurie yra naudojami kaip natūralus augalinės kilmės tirštiklis. Kam jo reikia, Jūs klausiate. Šiame burgeryje jis naudojamas kaip surišėjas, kurį šiaip jau galėtų atstoti kiaušinis, bet šiandien man yra veganiškos dietos diena, tai aš kiaušinių nevalgau ir keičiu juos šiuo daiktu. Šį tirštiklį galima dar atpažinti kaip grėsmingai skambantį E410. Taigi taigi, ne visi E yra blogis, tik reikia išmanymo, kad atsirinktume teisingai. Saldžiųjų ceratonijų sėklų milteliai yra išgaunami iš tokio tropinio augalo, vadinamo saldžiąja ceratonija arba saldžiavaisiu pupmedžiu, iš kurio ankštarų (būtent, šis augalas veda ankštaras, o ne ankštis, man irgi buvo naujiena) dar gaminamas kakavos pakaitalas ir liaudyje galima girdėti tokių žodžių kaip “kerobas” arba “karobas” (angl. carob). Taigi žinokite, kad iš “kerobo” galima išgauti ne tik saldžius miltelius desertams, bet ir lipnumą skatinančius miltukus, kurie patogūs tuo, kad, skirtingai nei dažniau sutinkami želatina ar agaras, tirština ir šaltus patiekalus (želatina ir agaras tirpstą tik arti vandens virimo temepratūros).

4 tofu

2 dideliem burgeriam reikės:
– 150 g tofu;
– 1 raudonojo svogūno;
– 30 g džiūvesėlių (aš džiūvesėlių vengiu, nes balta duona, iš kurių jie gaminami, yra nieko gero maistine prasme, taigi dėjau tiesiog kukurūzų miltų, gerą šaukštą su kaupu ir dar truputį);
– 1,5 a. š. garstyčių (mėgstu iki vientisumo sumaltas, švelnaus skonio garstyčias, kad grūdelių nesimatytų, o jose būtų naudojamas obuolių actas vietoje įprastai garstyčiose naudojamo spirito acto – tai duoda gaivią vaisinę rūgštelę ir nebūna deginančiai aštru);
– 1,5 a. š. saldžiosios paprikos miltelių;
– čili miltelių;
– 0,5 a.š. saldžiųjų ceratonijų sėklų miltelių;
– alyvuogių aliejaus kepimui;
– šviežiai grūstų pipirų.

 

Saldžiųjų bulvių traškučiams reikės (2 porcijoms): 1 saldžiosios bulvės, druskos ir pipirų, alyvuogių aliejaus kepimui.
Garnyrui: daržovių pagal skonį ir kečupo. Dėjau įvairių salotų lapus, kuriuose vyravo rukola, plonai pjaustytų raudonųjų svogūnų, pomidorų ir agurkų griežinėliai. Viską užbaigiau Heinz “Original” kečupu.
Procesas prasideda nuo saldžiųjų bulvių paruošimo. Nuplovę bulves supjaustykite kuo plonesniais griežinėliais (nulupti nereikia). Apšlakstykite alyvuogių aliejumi, išklokite kepimo popieriumi aptiestą kepimo skardą ir pašaukite į įkaitintą orkaitę kepti 10-12 min. Stebėkite, kad temperatūra būtų ne per aukšta, nes traškučiai ims juoduoti, tačiau nelaikykite ir itin žemoje, kad iš bulvių greitai išgaruotų visos sultys ir bulvės gautųsi traškios.
Kai pašauname bulves, susismulkiname raudonąjį svogūną ir pakepiname alyvuogių aliejuje porą minučių, kol šis pagels ir suminkštės. Kepant svogūnams pasiruošiame tofu.
Tai yra 250 g ekologiško tofu. Kodėl pabrėžiu, kad ekologiško? Nes neekologiškas tofu atrodys dailiau, tikėtina jo ir spalva bus blyškesnė, o ir skylutės ne tokios didelės. Vienu metu pirkdavau mūsų lietuvaičių gaminamą tofu iš UAB “Sojalitos” ir jis nebuvo blogas, o jo pilna visose didžiosiose maisto prekių parduotuvėse. Dar gi džiaugiausi, kad pagaliau ir mūsų mėsėdžių kraštas pradeda gaminti ir siūlyti rinkai įmantresnius produktus (nors šiaip jau tofu nėra nei brangus, nei sudėtingai pagaminamas produktas). Kadangi aplinkui pateikiama tiek daug dviprasmiškos informacijos apie sojos auginimą ir gavybą, tai aš, kad man būtų ramiau, stengiuosi pirkti ekologiškus sertifikuotus sojų produktus. Jie ne tik kad visuomet kokybiški, bet ir gerokai skanesni už įprastus.

5 sumaigytas tofu

Tofu reikia sumaigyti šakute, tai yra lengva, kadangi tofu konsistencija minkštesnė nei varškės. Tuomet į tofu suberiame apkepintus sogūnus, dedame garstyčių, kukurūzų miltus/džiūvesėlius, saldžiųjų ceratonijų tirštiklio miltelių ir visus prieskonius.
Nuotraukos apačioje matosi balti milteliai, tai ir yra tirštiklis. Tuomet viską gražiai suminkome rankomis ir leidžiame porą minučių pailsėti, kol tirštiklis išbrinks.

Galiausiai įkaitiname keptuvėje alyvuogių aliejų, iš gautos košės formuojame pageidaujamos formos burgerio blynelius ir apkepame iki apskrudimo (4 min iš abiejų pusių). Kadangi savo burgerius dariau iš ciabattos (1/3 ciabattos vienam burgeriui), tai kepiau pailgus blynelius, kad tiktų pagal duonos formą:
Turiu pastebėti, kad tofu paplotėliai kepdami nebyrėjo, juos buvo lengva apversti ir jie puikiai išlaikė savo pradinę formą. Tirštiklis savo darbą atliko nepriekaištingai, o pradžioje dar buvo neramu, kaip čia išsiversiu be kiaušinio. Be problemų.
Dabar jau galime formuoti burgerius. Paskrudintą ciabattos pusę apklojau rukola ir kitokių salotų lapeliais, dėjau plonai išilgai pjaustyto agurko, raudonojo svogūno ir pomidoro. Tuomet ėjo tofu paplotėlis, ant jo šaukštas kečupo (sojos produktai skoniniu atžvilgiu labai gerai dera su pomidorų produktais) ir antroji pusė duonos. Šalia beriame saldžiųjų bulvių traškučių, kuriuos, išėmę iš orkaitės, apibarstome druska ir pipirais. Aš gi pamiršau tai padaryti, tad valgiau grynas bulves ir man vistiek buvo skanu.
Kuo man dar patiko šitas burgeris – jis ilgam suteikė sotumo jausmą ir, skirtingai nuo kvepiančio jautuko, neapsunkino skrandžio. Paprastai aš vengiu mėsos ir bulvių derinio dėl pastarosios priežasties, o čia sau taškai seiles sočiai bevalgydamas ir sąžinė nei cypt. Malonumas be sąžinės, aš Jums sakau.

Parašykite savo nuomonę