Lemurai.lt Lietuvoje legalizuoti trys nauji maisto produktai - Lemurai.lt
Thursday 23rd November 2017,
Lemurai.lt

Lietuvoje legalizuoti trys nauji maisto produktai

Lemurai.lt 2014-03-17 Įvairenybės, Pasaulis, Verslas

Šių metų Kaziuko mugėje ne vienas prekybininkas siūlė paragauti ant duonos su sviestu užbertų keistų grūdelių. Pasirodo tai – prieš keletą mėnesių legaliomis tapusios kanapių sėklos, prie kurių Kaziuko lankytojams siūlyta įsigyti ir kanapių aliejaus arba kanapių pieno. Pluoštinių kanapių augintojai pripažįsta, kad auginančių kanapes sparčiai daugėja, o šio augalo pagaminti produktai yra itin sveiki ir turintys paklausą.

Patys nuėjo į policiją

Raseinių ir Kėdainių rajonuose pluoštinių kanapių ūkį valdančios bendrovės „Agropro“ atstovas Arnoldas Platelis teigė, kad patį pirmą derlių pasėjo pernai birželio mėnesį, bet nepatyrė didelių nepatogumų dėl kanapių legalizavimo įstatymo. Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad kai kuriems jo kolegoms iš tiesų teko pakovoti dėl teisės auginti šias kultūras.

„Mano kolegos, tokie kaip Edgaras Babanovas, augina pluoštines kanapes nuo 2006 m, bet labai mažais kiekiais – po kelis hektarus. Jiems teko turėti teisinių problemų, bet Europos teismas juos išteisino – dabar policija į tai žiūri visiškai normaliai. Pavyzdžiui, mūsų atveju – užsėjome 110 hektarų, patys nuvažiavome į policiją ir pasakėme, ką pasėjome – parodėme sertifikatus. Vienintelis sunkumas – gauti sėjamosios sėklos, nes ji turi būti su banderole, su numeriu, pas ką pirkta – šiaip iš bet kur nusipirkti jų negalima. Yra tokios taisyklės visoje Europoje, mes jomis sekame“, – dėstė A. Platelis. Pasak jo, bendrovė šiuo metu sėklas perka iš suomių kompanijos „Finola“.

Pluoštinė kanapėLietuvoje klimatas, anot pašnekovo, labai tinkamas augti kanapėms – joms nebūtina gauti daug šilumos, tačiau reikia ilgų, saulėtų dienų. Kanapė užauga maždaug per 100-120 dienų.

Per mugę pritrūko kanapių produkcijos

A. Platelis sako, kad jų bendrovė pati kanapių sėklų ar aliejaus šių metų Kaziuko mugėje nesiūlė, nes daugiau dirba su didmenininkais, tačiau keletas ūkininkų specialiai prieš mugę įsigijo šios produkcijos, kad galėtų pasiūlyti pirkėjams.

„Mes patys nepardavinėjome, bet aš kalbėjau su keletu parduotuvių ir ūkininkų, kurie iš mūsų pirko sėklas – jie sakė, kad paklausa buvo labai didelė. Klausiau jų po kiek pardavinėja – tai kilogramą parduoda po 20-26 Lt. Po pirmos Kaziuko dienos kai kurie pardavėjai pasiprašė daugiau sėklų, nes nebeliko ką pardavinėti. Tas pats ir su aliejumi“, – sakė „Agropro“ atstovas.

Kuo vertingi kanapių produktai?

Pašnekovas vardija, kad, pavyzdžiui, kanapių sėklas itin naudinga valgyti tiek vienas, tiek su karštomis bulvėmis.

„Žemaitijoje itin populiarus patiekalas – karštos bulvės su sūdytomis kanapių sėklomis. Kanapių aliejus turi labai daug omega rūgščių – omega 3, omega 6, omega 9 ir netgi omega 7 ir turi kanabinoidų, kurie padeda kovoti žmonėms su tokiomis ligomis kaip vėžys, Parkinsono liga, Alzhaimeriu ir daugeliu kitu uždegiminių ligų. Jis visai neturi narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC – natūralios psichiką veikiančios medžiagos), visiškai saugus vartoti, yra malonaus riešutų skonio ir gražios žalios spalvos“, – pasakojo A. Platelis.

Anot jo, kanapių aliejaus nepatartina naudoti kepimui, nes karštyje žūna kai kurios vertingos medžiagos. Todėl geriausia juo gardinti sriubas ar salotas.

Kanapių sėklos su bulvėmis„Išlukštentos kanapių sėklos panašios į saulėgrąžas, tik kad mažesnės. Jos turi žalią branduoliuką. Valgomos kanapių sėklos ir nelukštentos, tuomet jos turi daugiau ląstelienos. Lukštai nieko blogo nedaro, netgi atvirkščiai – valo organizmą“, – tikina A. Platelis.

Iš kanapių galima išspausti ir išspaudas, o jas panaudoti proteino gamybai.
„Sausas išspaudas malame į miltus ir atskiriame lukštą nuo baltymo. Baltymai eina į proteiną, o lukštai naudojami žvejybai – karpių jaukui. Lukštas labai panašus į moliusko kevalą – karpiai taip ir apsigauna. Iš lukštų taip pat gaminami miltai, kuriuos žmonės, maišydami su kvietiniais miltais, kepa duoną. Kanapių miltai neturi glitimo, todėl jie nelimpa – galima naudoti tik kaip rišamąją medžiagą“, – dėstė A. Platelis.

Pasak jo, kanapės turi riešutų skonį, todėl jis jaučiamas ir kepiniuose – duonoje, bandelėse ir kitur.

Iš kanapių lukštentų sėklų galima pasigaminti ir kanapių pienelį – sėklos sumalamos plaktuve ir užpilamas vandeniu: „Išlukštentas sėklas galima vienas valgyti, arba naudoti kaip gėrimą, – patvirtina pašnekovas. – Aš pats nustebau, kiek visko galima padaryti iš kanapių, o paskui dar lieka stiebai, kanapių pluoštas ir spaliai. Spaliai naudojami statyboje“.

Nori rimtai užsiimti pluošto ir spalių perdirbimu

A. Platelio teigimu, nors pluoštinių kanapių augintojų atsiranda vis daugiau, jie vieni kitų konkurentais nelaiko: „Labiau esame kolegos“, – teigia pašnekovas.

„Mes į savo asociaciją jungiame žmones, kurie kanapes nori auginti didesniais kiekiais. Mūsų 3-5 hektarai nedomina, galvojame apie pluošto ir spalių perdirbimą. Jungsime stambius augintojus į vieną bendrą perdirbimo tinklą, kurio nariai ir spaus aliejų, fasuos ir t.t. Dabar jau turime gerą prekinį ženklą, į kurį planuojame investuoti. Taip pat tiems, kurie nori auginti, bet negalvoja apie perdirbimą, užtikriname supirkimo kainą“, – aiškino A. Platelis. Jis mini, kad šiuo metu stipriai bendraujama su 6 stambiais ūkininkais, kurie augina arba nori auginti pluoštines kanapes.

Lenktyniaujama su žvirbliais ir pelėmis

Mažeikių rajone ekologinį vaistažolių ūkį turinti žolininkė Jadvyga Balvočiūtė pluoštines kanapes pasakoja sėdavusi nuo seno, todėl ne kartą tekę turėti ir įvairių nemalonumų iki kol ši kultūra buvo oficialiai legalizuota.

„Vienais metais mūsų paprašė ir mes visas kanapes iškirtome. Paskui sėdavome tik keletą augalėlių, kad sėklą galėtume išlaikyti. Mus vis padrąsindavo, kad sėtume – kad greitai bus įstatymas. Būdavo pabara, bet laukėme įstatymo. Dabar jau viskas gerai“, – apie nelegalaus augalo auginimą pasakojo J. Balvočiūtė.

Ūkininkė dėsto, kad kanapių sėklas klientams pasiūlo ir kaip maistą, ir kaip vaistą: „Šios sėklos labai tinka, kai yra plaučių ligos – tuberkuliozė, nusilpimas. Be to, norime turėti kolekcijoje šių kanapių, kad parodytume vaikams, kaip jos atrodo“.

Anot žolininkės, kanapių sėklos gali būti valgomos tiek paprastą dieną, tiek ir per šventes: „Prieš Kalėdas ir prieš Kūčias mes visada ir savo darbuotojams padovanodavome šių sėklų – kanapinei druskai pasidaryti. Kai augau, iš mokyklos keturi parėję vaikai rasdavome karštų bulvių ir kanapinės druskos. Ji daroma taip – sėklos paspraginamos panašiai kaip linų sėmenys. Sumalame, įdedame truputį druskos, česnako, kiti dar ko deda – čia jau prasideda šeimininkių gudrybės – ir viskas. Nusilupi bulvę, dažai į tą druską ir valgai“, – pasakojo J. Balvočiūtė.

Rudenį nuimant kanapių sėklų derlių, kaip juokauja žolininkė, nuolat tenka lenktyniauti ir su žvirbliais – nes ir jie labai mėgsta šitą kultūrą.

„Sandėlyje vėl tenka lenktyniauti su pelėmis, nes visiems jos labai skanios“, – juokėsi J. Balvočiūtė.

Žinoma žolininkė pripažįsta, kad pastaruoju metu žmonių susidomėjimasis kanapių kultūra didėja, nors informacijos apie jų panaudojimo galimybes vis dar trūksta: „Perkame iš Kinijos atvežtas sėklas, o savo nemokame užsiauginti. Skaudu. Jaunimas jau, matyt, nebesupranta, kad mes kažkada vaikščiojome maži būdami tarp aukštų kanapių, greitai tai galime ir pamiršti. Reikia būtinai apie tai rašyti, aiškinti ir nebauginti“, – kalbėjo J. Balvočiūtė.

Drąsesni augino ir anksčiau

Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos (BPKAPA) vadovas Edgaras Babanovas GRYNAS.lt patvirtino kad kanapių produktų paklausa yra jaučiama jau keletą metų, tiesiog anksčiau šių produktų plėtrą labai apribojo galioję draudimai auginti pluoštines kanapes.

Pluoštinė kanapė„Vienintelė problema buvo ta, kad iki šiol Lietuva neturėjo įstatymo ir buvo negalima vienaip ar kitaip auginti, laikyti, gamintis, parduoti šituos visus produktus. O jų kiekvienais metais tik daugės – atsiranda norinčių ir auginti, ir kas nori daryti tekstilę, siūlus, austi“ – teigė E. Babanovas.

Anot jo, nors legaliai kanapes auginti iki 2014 m. sausio nebuvo leidžiama, drąsesni tai darydavo, remdamiesi buvusiu teisiniu precedentu: „Kai kurie ūkinininkai augindavo, nes pagal Europos Sąjungos įstatymus Lietuva neturėjo teisės drausti“, – pripažino BPKAPA vadovas.

Jis svarsto, kad neįmanoma sustabdyti to, kas yra lietuvių kraujyje, kas yra mūsų tautinis paveldas. Pirma, anot E. Babanovo, buvo kanapė ir tik po to pradėti auginti linai. „Tai yra ir aliejus, ir pluokštas, medžiagos, tekstilė. Kas įdomiausia, kad Lietuva viso pasaulio yra pripažinta, kaip šalis, kurioje užauga geriausias pluoštas – tiek linų, tiek kanapių, tiek vaistažolių“, – kalbėjo pašnekovas.

E. Babanovas samprotauja, kad tai lemia tiek dirvožemis, tiek geografinė padėtis. „Mūsų žemės yra vertingos“, – patikina pluošinių kultūrų asociacijos atstovas.

Straipsnio autorė: Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt

Parašykite savo nuomonę