Lemurai.lt Interviu su Mileta Navickaite: "Supratau, kodėl apie Paryžių yra statomi filmai ir rašomos dainos" - Lemurai.lt
Thursday 23rd November 2017,
Lemurai.lt

Interviu su Mileta Navickaite: “Supratau, kodėl apie Paryžių yra statomi filmai ir rašomos dainos”

Tilda Liepaitė 2014-07-01 Gyvenimo būdas, Pasaulis, Turizmas

Visai neseniai iš Graikijos, Koso, grįžusi Mileta jau kitą dieną po mūsų pokalbio keliauja Prahon. Tada, po kelių savaičių, Izraelis. Taip yra nupirkti bilietai į Rygą, Berlyną, Taliną bei į Prahą… vėl. Skrydžių ir oro uostų nemėgstanti mergina kelionių iš anksto neplanuoja, tačiau turi daugybę istorijų iš jau įvykusių kelionių.  Kai kuriomis iš jų sutiko pasidalinti ir pokalbio metu – smagaus skaitymo visoms kelionių ištroškusioms sieloms!

Minėjai, kad keliauji tik po Europą. Kiek šalių teko išviso aplankyti?

Dažnai sulaukiu šito klausimo, kaip ir kur toliausiai buvai nukeliavus ir labai nemėgstu kai to manęs klausia, nes šalių neskaičiuoju. Į pamėgtas vietas galiu grįžti ir grįžti. Tokias šalis, kaip Turkija ar Italija galima lankyti dešimtis kartų, nes kitoj šalies pusėj atrodo gyvena kiti žmonės. Nors iš tiesų negaliu pasakyti, kas lemia, kurios vietos tampa pamėgtomis. Vienur yra labai graži gamta, kitur mane pakeri vietiniai žmonės. Dar iki šiol nesuprantu, kodėl viena iš mano mėgstamiausių šalių yra Belgija. Daug kas jos nemėgsta, o man ji kažkodėl tapo labai artima.

O ar galvoji apie didesnes išvykas už Europos ribų ?

Dar yra daug vietų Europoje kurias noriu pamatyti, bet jeigu reiktų pasirinkti žemyną į kurį keliauti, pasirinkčiau Lotynų Ameriką – Meksiką, Boliviją, Venesuelą. Pavojingos, bet beprotiškai įdomios ir gražios valstybės. Kaip tik prisiminiau, kad dvyliktoje klasėj per anglų pamoką auklėtoja klausė kur aš būsiu po penkerių metų ir aš nieko neabejodama atsakiau, kad gyvensiu Lotynų Amerikoje. Nors tokio atsakymo nesitikėjo, pažinodama mane ji per daug nesistebėjo.

Be abejo būtų labai įdomu pagyventi bei patyrinėti ir kitus žemynus. Tik Australija manęs itin netraukia.

Kokie įspūdžiai iš pirmos kelionės į užsienį?

Pirmą kartą į užsienį išvažiavau būdama gal 6 klasėj. Vykom dviem savaitėms į stovyklą Lenkijoje, kurioje mus mokė valdyti jachtas. Kiekvieną dieną turėdavom pamokas su grupelėm ir plaukiodavom vienu didžiausių Lenkijos ežerų. Po tiek laiko, net jūreiviško mazgo nesugebu surišti, ką jau kalbėti apie jachtas, bet prisiminimai gražūs. Dar atsimenu, jog man dvi savaitės buvo per daug ir aš norėjau greičiau važiuoti namo, nes buvau pasiilgus namų ir mamos maisto.

Kokia buvo tavo įsimintiniausia kelionė?

Viena įsimintiniausių kelionių buvo šią vasarą į Kiprą. Skridau viena ir pas vietinius praleidau dvi savaites, todėl pamačiau tikrą vietinių gyvenimą. Įdomu tai, jog Kipras yra padalintas į dvi dalis – turkišką ir graikišką. Aš turėjau galimybę pamatyt abi puses. Pirmąją savaitę gyvenau pas šeima graikiškoj pusėj, antrą savaitę persikėliau į turkiškąją. Tarp regionų vyrauja įtampa, jie nemėgsta vieni kitų dėl susiklosčiusios situacijos. Buvo tokių, kurie išgirdę, jog vyksiu pagyventi į turkišką pusę stengėsi mane perkalbėt, bet tuo tik dar labiau sudomino. Nuvykus įsitikinau, jog turkiškoje Kipro pusėje žmonės tokie pat nuoširdūs ir geraširdžiai, kaip graikiškoje.  Ir jie taip pat apgailestauja, kad turi gyventi padalintoje valstybėj.

Dar galiu pridurti, jog bandydama kirsti demarkacinę liniją ir patekti turkiškon pusėn pirmą kartą smarkiai pasiklydau užsienyje. Buvau viena, blondinė su lagaminais. Buvo pats vidurvasaris, temperatūra apie 40 oC , o telefono sąskaita – pasibaigus. Beieškodama pasų patikros punkto jaučiau vietinių žvilgsnius ir šypsnius nukreiptus į mane, bet tuo metu man rūpėjo tik tikslas – pereiti į turkišką pusę, kurioje manęs laukė draugas. Draugas tuo metu tarnavo kariuomenėje, todėl, pagal įstatymus, negalėjo atvykti paimti manęs iš graikiškosios dalies. Neturėdama sąskaitos telefone, negalėjau atsiliepti į jo skambučius. Vietiniai man nuolatos nurodinėjo įvairias ir visiškai skirtingas kryptis, o tai dar labiau glumino. Pagaliau, kai suradau punktą ir perėjau į turkišką pusę, savo draugo nemačiau. Pamaniau, kad galbūt jis manęs nesulaukė ir išvažiavo namo. Bet tuomet priėjęs kareivis manęs paklausė ko aš ieškau ir išgirdęs, jog ieškau Ledra vartų tik pakraipė galvą ir pasakė, jog jie ne čia. Jau buvau  iškamuota saulės ir pavargus, jis mane nuvedė prie turizmo informacijos. Moteris, kuri ten dirbo, paskambino draugui ir išaiškino vietą kur aš esu. Vėliau draugai dar ilgai juokės iš manęs, kad paklausus ko aš norėčiau mano pirmas atsakymas buvo: dušo!

Prie įsimintiniausių kelionių dar galėčiau pridurti išvyką į Paryžių. Draugė prasitarė, kad norėtų į Paryžių tai ir man buvo proga. Nors manęs ten niekas labai stipriai netraukė, bet nuvažiavusi likau sužavėta. Supratau, kodėl apie Paryžių yra statomi filmai ir rašomos dainos. Įspūdingas miestas, architektūra, žmonės. Man viskas labai patiko. Išskyrus gatvės prekeivius – juodaodžius nelegalus –  kurie pardavinėjo Eifelio bokšto kopijas. Prekeivių buvo žiauriai daug ir jie visi, kaip susitarę, mane kažkodėl vadino Lady Gaga.

Įsivaizduok situaciją, kad nebegali keliauti – nuo šiol visą gyvenimą teks praleisti vienoje šalyje. Tačiau tau leidžiama pasirinkti, kokia ta šalis bus. Kurią valstybę ir kodėl rinktumeisi?

Vienareikšmiškai Turkija. Įvairiaspalvė didelė šalis. Geras oras. Nuostabūs, niekada nepavargstantys bendrauti žmonės. Geras ir pigus maistas.  Gal būdama Saudo Arabijoje nejaukiai jausčiausi būdama krikščionė tarp musulmonų, bet Turkijoje tai nėra problema. Būdama Turkijoje taip pat nebūčiau labai toli namų.

Ar tenka kelionių metu tranzuoti?

Lietuvoj dažnai tenka tranzuoti, užsienyje – keletą kartų. Šiaip keliavimas autostopu man yra įdomi patirtis. Kiekvieną kartą vis kitokia. Stoja skirtingo amžiaus, profesijų žmonės, su skirtingomis istorijomis. Tokiu būdu teko sutikti daug įdomių žmonių, kurie mane įkvepia – pavyzdžiu moterį, kuri sovietų laikais buvo nutranzavus nuo Lietuvos iki Mongolijos.

Tranzuojant neretai tenka patekti ir į įdomias situacijas. Štai trranzuojant Prancūzijoj mus su sirenom sustabdė migracinė tarnyba. Jie niekaip negalėjo suprast, kodėl mes važiuojam ne autobusu, o tranzuojam. Mūsų pasus tikrino apie 40 min, kažkam vis skambino ir prancūziškai aiškino. Kai galų gale mus paleido, nurodė vietą kurioje privalom stovėti, bet tai atrodė idiotiška nes ta vieta buvo ant žiedo, taigi netrukus jiems nematant mes nuėjom į ten kur nebuvo labai legalu. Po maždaug pusvalandžio sustojo prancūzas, kuris kaip tik už kelių mėnesių ruošėsi keliauti į Lietuvą, verslo reikalais.

Graikijoje tranzuojant buvo labai lengva. Skirtingai nuo Lietuvos, Koso saloje žmonės sustoja pametėti bent kilometrą. Ten stojo labai skirtingų tautybių žmonės. Tik keli iš jų buvo graikai. Pats pirmas vairuotojas, kuris sustojo, buvo fūristas. Pokalbio eigoje išsiaiškinom, kad jis mane matė prieš 4 dienas visai kitoje salos pusėje.

Šiaip tranzuot yra labai smagu, tik reikia turėt drąsos ir kantrybės, bei noro bendraut su žmonėm, nes kai kurie iš jų ir stoja tik tam, kad turėtų su kuo pakalbėti kelionės metu.

Kai kuriems žmonėms tranzavimas asocijuojasi tik su nemokamu, pavojingu transportu ir tik patys autostopininkai supranta, kad tai greičiau gyvenimo būdas, o ne nemokamas keliavimo būdas. Džiaugiuosi, kad man pavyksta griauti kai kurių žmonių stereotipus ir vis daugiau draugų leidžiasi su manim kelionėn autostopu.

Koks didžiausias patirtas kultūrinis šokas kelionės metu?

Keista buvo, kai pirmą kartą pamačiau vyrus Turkijoje susikibusius už parankių, bevaikščiojančius gatvėmis. Apskritai, Turkijoje vyrai yra labai artimi, ir tai visai nereiškia, kad jie pora.

Kiek paprastai užtrunka susiplanuoti kelionę?

Žinau, kad tai viena iš didžiausių mano klaidų, bet keliones nelabai planuoju. Kelionę galiu susiplanuoti per 20 minučių. Esu labai spontaniška ir  man nėra problemų susidėti daiktus per kelias minutes. Kartais draugės prasitaria, kad negalėtų taip, nes joms reikia žinoti tiksliai visas kelionės detales. Aš mėgstu viską planuoti vietoje. Prieš kelionę tik susižiūriu internete vietas, kurias norėčiau aplankyti, kad negaiščiau bereikalingo laiko, lankydama vietas, kurios man nepatiktų. Taip pat visada apsižiūriu kainas – maisto, transporto ir t.t ir  pasikartoju bendrą informaciją apie miestą arba šalį. Kiek gyventojų, kuo tas miestas garsus ir t.t. Jeigu planuočiau kokią ilgesnę kelionę tai gal… Bet dabar tai dažniausiai nuvykstu, apsižiūriu ir nusprendžiu ką šiandien ar ryt veiksiu.

Gal turi naudingų patarimų žmonėms, kurie retai keliauja?

Prieš keliaujant būtina pasiskaityti internete apie vietinius papročius ir tradicijas (ypatingai kitos religijos), kad neįžeistum vietinių (pavyzdžiui, kaip elgtis mečetėje keliaujant į musulmoniškas šalis). Nepasidomėjus ir, tarkim, įėjus į mečetę su batais nereiktų labai stebėtis, jeigu vietiniai pradės keistai su jumis elgtis ir neatrodys tokie malonūs, kaip prieš tai. Taip pat aš visada patikrinu vietinį orą, kad neprisidėčiau bereikalingų drabužių.

Kaip elgtis kelionės metu? Tiesiog, kaip liepia širdis, protas ir vietinės taisyklės.

Ką pati stengiesi padaryti kiekvienos kelionės metu?

Susipažinti su vietiniais ir nupirkti lauktuvių draugams.

Trys įdomiausios vietos, kurias teko aplankyti?

Sumela vienuolynas Turkijoje; Brugge miestelis (Belgija); Termos (karštosios versmės) Koso saloje, Graikija.

Jeigu į kitą kelionę galėtum pasiimti tik tris daiktus, kokie jie būtų?

Fotoaparatas, kad galėčiau įamžinti gražiausias akimirkas. Piniginė, kad galėčiau nusipirkti visko ko neturiu. Pasas, kad patekčiau į užsienio valstybę be problemų.

Trys tvarkingiausi miestai, kuriuos esi buvus?

Gentas (vakarų Belgija), Praha ir Vilnius.

Trys priežastys keliauti?

Naujos vietos, nauji draugai,  spalvingi prisiminimai.

Trys naudingos nuorodos, kurias turėtų žinoti keliautojai:

Numbeo.com – kiek kainuoja pragyvenimas skirtinguose pasaulio miestuose. Couchsurfing.org – nakvynės paieškai. Miletos keliai – mano kelionių įspūdžiai.

Intervių parengė Tilda ir Lapinas

Parašykite savo nuomonę