Lemurai.lt Interviu su Mark Splinter: "Man patinka, kai politikas yra tiesiog žmogus" - Lemurai.lt
Tuesday 19th September 2017,
Lemurai.lt

Interviu su Mark Splinter: “Man patinka, kai politikas yra tiesiog žmogus”

Lemurai.lt 2014-03-29 Muzika, Pasaulis, Pramogos, Turizmas

Dešimtmetį Lietuvoje gyvenantis Markas Splinteris daugeliui jau yra pažįstamas kaip muzikos prodiuseris, visuomenės veikėjas, verslininkas ar tiesiog šiaip geras žmogus. Jis drąsiai reiškia savo nuomonę, gali pagrūmoti Zuokui ar Užkalniui, gardžiai pasijuokti iš Graužinienės ar Gražulio pasisakymų, tačiau ginant žmonių teises, niekada neliks abejingu ir bus pasiruošęs atvirai diskusijai ar darbui.

Neseniai Markas grįžo iš šalies, kuri pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Nusprendėme pakalbinti apie jo naujametines keliones, muzikinius reikalus, imigraciją, politiką bei kitas įdomias temas.

Lemurai.lt: – Neseniai buvai išvykęs į Islandiją. Koks pirmas įspūdis lankantis šioje šalyje? Žmonės, kultūra, gamta..?

Mark Splinter: Nustebino tai, kad žmonės ten yra atsipalaidavę. Teko būti Suomijoje, tai ten vietiniai labai užsidarę, naudoja nedaug žodžių. Ir tai tikrai ne dėl šalčio, nes klimatas Islandijoje ir Lietuvoje yra toks pat. Aišku, blogų žmonių yra kaip ir visur… Bet kavinėse puikus aptarnavimas – civilizuotiškas. Islandai apsirūpinę namais, mašinomis… Bet tai vis tiek ne mano svajonių šalis. Šiaip labai gražu visur – 30 minučių kelio už miesto – ir nieko nėra. Tas jausmas kaip ir Škotijoje.

– Kuom skiriasi ir kuom panašus muzikinis gyvenimas Islandijoje ir Lietuvoje? Ar žmonės lankosi vakarėliuose?

– Aišku, krizė Islandiją irgi palietė, tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad praktiskai visur ten kur benueisi yra nemokamas įėjimas. Gaunasi kaip nuolatinis “Green night”. Klubai patys kviečia DJ’ėjus. Reiškia, kad žmonės tiesiog ateina, nelabai jiems rūpi kas groja. Svarbu, kad nenervintų, kol geriama prie baro. Būtų keista pasilikti vietoje ir išgirsti visą DJ setą – jiems net į galvą nešautų tokia mintis. O Vilniuje vis dar turime vietų, kur yra mokamas įėjimas, nišinis vakarėlis. Ir tie, kurie žino apie tą muziką, tai jie ir ateis. Islandijoje žmonės labiau “eina į miestą”, o ne į konkretų renginį.Iceland

Nėra tiek daug elektronikos kaip Vilniuje – daugiau indie grupių. Viena to priežaščių – Islandija ir “Iceland Airwaves” sumoka grupėms už skrydžius gastrolių metu. Jeigu man valstybė sumokėtų už skrydžius, tai tada aš irgi turėčiau grupę iš 7 narių: su bugnininku, bosistu ir visa įranga. O pas mus geriau vienas žmogus su laptopu ir kad būtų kuo mažiau išlaidų.

– Neseniai kalbėjai “Žinių radijoje” apie imigraciją. Sakei, kad Lietuvos žmonės emigrantus labiau priima jeigu jie nėra tamsiaodžiai ar gėjai? Ar Islandijoje požiūris panašus ar skiriasi?

Ten pirmoji imigrantų banga buvo iš Filipinų, tada iš Lenkijos ir vėliau iš Lietuvos. Žmonės iš teisių organizacijos man pasakė, kad lietuviai atėjo paskutiniai ir kartu su kriminalais – kas padarė blogą reputaciją. Bet ne dėl odos, ne dėl tautybės… Žiniasklaidoje nuolat yra straipsniai apie lietuvius, kurie padarė nusikaltimus.

Mark Splinter ir Jon Gnarr– Buvai susitikęs su Reykjaviko meru Jónu Gnarru. Apie ką kalbėjotės, kokį jis tau paliko įspūdį?

– Mes kalbėjomės apie imigrantus Islandijoje. Kokią politiką jis turi ir kaip jis sprendžia problemas. Ir apie pačia merystę – mero postą. Visi žino, kad aš turiu savo nuomonę apie Zuoką. J.Gnarras dirbo dvi kadencijas ir sakė, kad daugiau nebedalyvaus rinkimuose.

Susitikom pas jį ofise – labai geras pastatas, ant vandens beveik. Man patinka, kai politikas yra tiesiog žmogus, nors jis yra protingas, ypatingas ir daug sunkiai dirba. Bet vistiek gali pakalbėti su žmogum iš Lietuvos, kurį domina politika.

Kalbėjomės apie tai, kas yra meras? Ir ką jis turi padaryti miestui? Ir jeigu jis padaro klaidą, ką jis galvoja apie juodąją žiniasklaidą? Jam skauda ar jam tas pats? Jis sakė, kad jam tas pats, nes jis naudoja blogąją žiniasklaidą prieš ją pačią. Gali apsukt ir mest atgal į veidą. Na, tai geras požiūris, nes visada bus ta bloga nuomonė, ta kritika..  O jis pasakė: “Tiesiog naudosiu tą kritiką, o neverksiu dėl to”.

– Esi “Streikas” garso takelio prodiuseris. Rinkinys tikrai labai geras, jame dalyvavo daug Lietuvos beatmeikerių. Gal šis garso takelis buvo įvertintas ar pastebėtas tarptautiniu lygiu?

– Anglijoje taip. Išleidom ir padovanojom rinktinį CD ir davėm daugeliui žmonių iš muzikos industrijos. Visi reagavo teigiamai, kad išleidome rinkinį su 25 naujais kūriniais. Išleidome CD ir duodame kaip dovaną su 25-iomis naujomis galimybėmis. Laukiam rezultatų dar dėl to. Promo biudžetas buvo nulinis, tai tiesiog negalima gauti rewiew, fan page kažkur, be didelių rėmėju pagalbos, deja. Gavosi gera vizitinė kortelė Lietuvos elektroninės muzikos scenos.

– Neseniai įvyko 6-asis DUBSTEP.LT gimtadienis. Ką galėtum pakomentuoti apie įvykusį renginį? Kas pasikeitė per tuos šešis metus?

Grįžome biški prie pradžios, nes pernai padarėme “Baltuose drambliuose”  ekskluzivinį vipinį renginį. Ir buvo labai labai gerai. Bet žinau, kad yra daugiau žmonių, kurie nori irgi tai išgirsti. Nusprendėme padaryti “Gluck’e”, nes viskas yra juodame rūsyje, su žemomis lubomis ir be kaimynų, kas yra svarbiausia. Gaunasi dideli “Balti drambliai”. Ir mes su Nightjaru – jokių headlinerių. Norėjome reprezentuoti ką mes turim. O ne tiesiog pakviesti svetimą žmogų be reikalo. Geriau Nightjar vietoj užsieniečio. Aišku, čia retas dalykas, mes to nekartosim sekančią savaitę.

Mes tiesiog norime padaryti vakarėlį, kai jaučiame atėjus tam metui, lyg būtume teisingame kelyje. Retai taip būna, bet kai būna, tai ir darome. Ir kiekvieną kartą man vis maloniau, kad vis dar yra dubsteperių, jų vis daugėja ir jie tikrai nemirę.

– Koks tavo požiūris į Lietuvos rinkėjus? Juk daugybe rinkėjų patys išsirenka idiotus svarbiems postams užimti ir patys vėliau skundžiasi. Kodėl jie taip daro?

– Aš nemanau ar jie taip amžinai darys. Didelis klausimas. Manau yra procesas, kurį kiekviena šalis turi pereiti. Per visus barjerus, kur yra kvailių ir turi tiesiog kovot ir kovot su jais. Idiotų kiekis mažėja. Atrodo, kad labai garsiai rėkia, bet jų tikrai nėra daug. Ir tuoj tuoj bus visiems nuobodu. Gal atsiras galimybė sužinoti, kad „aj, geriau tiesiog dirbti normaliai, sąžiningai ir kurti Lietuvą“, o ne nuolat rėkti apie žydus; Sužinoti, kad neverta loti visada apie skalūnų dujas. Reikia leisti ekspertams daryti savo darbą ir viskas. Aišku, žiniasklaida turi specialią galimybę paaiškinti žmonėms kas vyksta, o Lietuvoje sunku surasti tą paaiškinimą. Bet niekada nebus ramu, kažkiek chaoso visada bus. Bet man tai patinka.

– Pasaulyje daugėja valstybių, kuriose legalizuojama medicininė marihuana. Kaip manai, ar šios tendencijos palies ir Lietuvą?

– Kai Amerikoje šie dalykai atneš ekonominę naudą, jie bus anksčiau ar vėliau legalizuoti. Ir tuo pavyzdžiu eis ir kiti. Bet kadangi yra tarptautinės sutartys apie legalizavimą, tai nelabai gali kažkas sparčiai judėti. Bet jeigu amerikiečiai sužinos, kad iš to surenkama daug mokesčių… Ekonomika yra tas dalykas, kuris užveda žmones. Aš manau, kad jau yra įrodymų, jog geriau legalizuoti.

Mano požiūris nėra apie tai, kad tai yra narkotikas, pramoga ar medicina. Tiesiog kyla klausimas – ar tikrai verta mokėti tiek daug policininkams, kurie kovoja prieš augalą, kuris nelabai kenkia visuomenei? O mes visi mokame už tai. Mane tai biški nervina. Amerikoje yra ekstremali situacija, kai tiek daug žmonių yra kalėjime už vieną gramą silpniausio narkotiko pasaulyje. Bet tai yra augalas, kurį gali augint namie. Tai yra laisvės principas. Kokainas kitas reikalas. „Breaking bad“, žinai, nerekomenduoju. Bet jeigu tai yra augalas, man kaip laisvės šalininkui, sunku suprasti teisinę sistemą, kurioje tas augalas negali augti, jo negali deginti ir juo negali kvėpuoti, kai kažkas jį degina.

Jeigu visa tai nori uždrausti dėl sveikatos, tada reiktų uždrausti automobilius, nes jie žudo daug žmonių. Jei taip įvyktų, gal tada sutikčiau, kad reiktų drausti augalą dėl sveikatos priežasčių. Įsivaizduok, kiek pelno nueina į mafiją, į šešėlį? Gal tai bus ilgas kelias, bet anksčiau ar vėliau daugelis supras, kad čia buvo 50-ies metų klaida ir baigsim tą „karą su narkotikais“.

Nuotraukos: Mark Splinter (iš asmeninio albumo), Rytis Šeškaitis, Laimonas Zakas, Goodlife Photography ir Mutantas photography

Parašykite savo nuomonę