Lemurai.lt Hiphopo kultūrą į sūrių verslą išmainęs Audrius: "Laimę patiriame tol, kol ją kuriame kitam" - Lemurai.lt
Tuesday 19th September 2017,
Lemurai.lt

Hiphopo kultūrą į sūrių verslą išmainęs Audrius: “Laimę patiriame tol, kol ją kuriame kitam”

Elena Varnauskaite 2014-04-09 Pasaulis, Turizmas, Verslas

Hiphopo ir breiko šokėjas, žurnalistas. Tokį draugai mena į sūrių verslą įsisukusį ir su draugu sūrinę „Varinis puodas“ įkūrusį Audrių Jokubauską. Jau dvejus metus ūkininkas su šeima gyvena Kabelių kaime, tačiau bičiuliams iki šiol geriau pažįstamas dėl įnašo į hiphopo kultūrą. Prieš daugiau nei penkerius metus leido žurnalą apie gatvės kultūrą Lietuvoje –„G-vė“, rengė breiko vakarus, šoko pats, o dabar džiaugiasi vis įdomesniais sūrio gaminiais.

Atsiplėšęs nuo miestietiško gyvenimo ir sukūręs sūrių verslą, Audrius teigia, kad nuo hiphopo toli nepabėgo. Tokie ryškūs jauno žmogaus pokyčiai aplinkinių buvo sutikti teigiamai, tačiau pats jis nemano darantis kažką išskirtinio. „O kur ji kabo?“ – atsako paklaustas, ar nebijo visuomenės prikabintos keistuolio etiketės.

 Kodėl sūris?

Sūris todėl, kad tai yra didžiulis iššūkis mėginti suvaldyti pieną, pilną įvairios gyvybės. Čia yra pakankamai erdvės saviraiškai, bet taip pat ir pakankamai dalykų, kurie mane disciplinuoja, kelia klausimų. Aišku ir todėl, kad gaminant sūrį galima pragyventi.

Ar išsikraustėte į ūkį, nes bėgote nuo rutinos?

Taip, tai buvo ir bėgimas nuo rutinos, ir savęs paieškos, ir susižavėjimas šia profesija. Iš pradžių iš draugų pusės, iš šeimos gal ir buvo kiek nuostabos, bet veiklos pakeitimas nepadarė manęs kitu žmogumi, veikiau priešingai – išsigrynino vertybės, tai leidžia vis labiau būti savimi. Kiekvieną žmogų savęs paieškos ir atradimai praturtina.

Kai žmonės ieško kitokio gyvenimo, renkasi užsienį, keliones. Ar niekada neplanavote pabėgti?

Bėgti dar neteko. Nelabai ir norėčiau.

Stereotipas, kad jaunam žmogui ūkyje ne vieta, vis dar gajus. O ypač žmogui, kuris tikrai neprimena tradicinio ūkininko. Kaip vertintumėte savo situaciją?

Mes gyvename šalyje, kur migracija tarp miesto ir kaimo yra didžiulis pastarųjų 50 metų reiškinys. Reikia tai įvertinti ir pažiūrėti, kad dabar nebe 1935-ieji, ir tradicinio ūkininko, kaip ir tradicinio advokato, beveik nebėra. Į visas profesijas ateina žmonės iš kitų aplinkų, tas profesijas jie tik praturtina.

Pagrindinis principas – pats auginu, pats gaminu. Ar visa Jūsų šeima irgi taip gyvena?

Patys auginame gyvulius, melžiame, gaminame ir parduodame sūrius. Viskas nuo gyvulio iki stalo. Manau, kad viską teisinga daryti kiek galima labiau įsigilinus, paliesti kiek galima daugiau procesų gamyboje. Tada drąsiai ir su pasididžiavimu gali savo gaminį parduoti. Bet mes nesame natūrinis ūkis, kuris viskuo apsirūpina pats, nemažai kitų produktų perkame.

Kiek Jūsų gyvenimą lemia šiuolaikiniai atributai – televizija, internetas ir kiti „patogumai“?

Galėtume gyventi be elektros. Vis dėlto, kai veikia šaldytuvai ir vandentiekis, lengviau. Internetas reikalingas tiek informacijai, tiek ir bendravimui. Dalyvauju sūrininkų asociacijos, avių augintojų asociacijos veikloje. Nariai yra užimti ūkininkai, todėl nemažai klausimų aptariame internetu.

Dalyvaujate ir švietimo programose. Ar jums svarbus didesnis valstybės dėmesys ūkiu užsiimantiems žmonėms?

Iš gamtos žmogus visada išgyveno, ir dabar mintame ne kuo kitu, o gamtos dovanomis. Netgi į automobilių bakus pilame… O išgyventi iš savo veiklos galima arba lengviau, arba sunkiau. Įžvelgiu du faktorius – paties žmogaus racionalumas, t. y. ar aš darau tai, kas sukuria papildomą vertę? Ar tą gamtos dovaną aš perdirbu į kažką geresnio, ar ją švaistau? O kitas faktorius – reguliuojama rinka. Joje daiktų ir darbų kainos kai kada tampa neadekvačios. Ir kartais žmonių pasirinkimai dėl valstybės įtakos tampa neracionalūs.

Nesidomint aplinkinių nuomone, kaip pats vertinate savo gyvenimo būdą – kaip ekstravagantišką, įprastą ar būtiną?

Man jis atrodo dėkingas ir įkvepiantis.

Nedrįstu teigti, bet ryškūs pokyčiai žmogaus gyvenime atsiranda dėl „ryškios“ praeities – siautulingų vakarėlių, laisvo gyvenimo būdo. Ar sveikas gyvenimo būdas Jus lydėjo visada?

Manau, kad sveikumo sampratos būna labai subjektyvios. Seniau gal ir turėjau daugiau žalingų įpročių nei dabar, bet nebuvau ligonis, o dabar nesu sveikuolis.

Ar dabartinė vykdoma veikla – Jūsų laimės receptas?

Laimė, kaip ir meilė, turbūt, yra labiau veiksmas nei daiktas. Todėl laimę patiriame tol, kol ją kuriame kitam.

Jums – įprasta. Miestiečiui – ne. Kokius dalykus savo gyvenime galėtumėte išskirti?

Prisitaikyti prie aplinkos – gamtos, gyvulių, orų… Mūsų gyvenime laukas užima daugiau vietos nei namai ar kitos patalpos, turime stebėti, taikytis, įsiklausyti. Čia toks labiausiai jaučiamas skirtumas.

Kaip, Jūsų akimis, pasikeitė dabartinis jaunimas, jų vertybės? Pagal kokius principus turėtų augti vaikai?

Vaikus, kaip ir visus žmones, reikia mylėti.

Lietuvių temperamentui, sakoma, įprasta skųstis. Dėl ko galėtumėte pasiskųsti Jūs?

Kad spigina saulė ir kriokia paukščiai.

Parašykite savo nuomonę