Lemurai.lt Atkirtis – sadistinio lavinimo nauda ugdant genijus - Lemurai.lt
Monday 25th March 2019,
Lemurai.lt

Atkirtis – sadistinio lavinimo nauda ugdant genijus

Aušra Šneiderytė 2015-03-04 Filmų apžvalgos, Kinas

Filme Whiplash (Atkirtis) jaunas perspektyvus būgnininkas papuola į rankas ekscentriškam ir šaltakraujiškam mokytojui. Džiazo genijų svajojantis surasti profesorius Flečeris (J.K. Simmons) savo studentus auklėja emociškai prievartaudamas, žemindamas ir naudodamas bjauriausias psichologinio smurto bei manipuliacios priemones. Nepaisant to, į jo auditoriją patekti svajoja viso universiteto mokiniai. Kodėl? Nes šis sadistas išmeta mokinį iš komforto zonos ir priverčia peržengti savo ribas. Tada po auditoriją skraido kėdės, ant būgnų laša prakaitas ir liejasi kraujas. Tokiu būdu džiazas išsirenka savo genijus, o silpnuosius nusiunčia groti į barus.

Whiplash-lemurai(2)Whiplash yra filmas, kuris kelia klausimus ir palieka žiūrovą sutrikusį. Ar tikrai gyvendamas savo patogiame pasaulėlyje tapai tuo, kuo norėjai ir galėjai tapti? Ar kada nors dėl savo svajonės išdrįsai laužyti ribas ir leiti kraują? Tai nepatogūs klausimai, skirti patogiai gyvenančiam piliečiui. Ir tai, kad juosta sugeba tavęs paklausti, nustebinti ir sutrigdyti, yra puiku.

Drąsiai teigiu, kad tai – vienas labiausiai pavykusių praėjusių metų filmų. Nominuotas Oskarams geriausio filmo ir adaptuoto scenarijaus kategorijose. Pelnęs Oskarus garso ir vaizdo montažo bei antraplanio aktoriaus kategorijose. Nors pasakyti, kad J.K. Simmons filme yra antraplanis – beveik piktžodžiavimas. Daugiau pažįstamas kaip kino filmų balsas ir iki šiol nesukūręs jokio iš koto verčiančio vaidmens, dabar Simmons švysteli mums aukščiausios klasės vaidybos pavyzdį. Kuris kiek niveliuoja blankesnį pagrindinio vaidmens atlikėją Miles Teller. Tačiau turbūt toks ir buvo sumanymas.

Be pasigėrėtinos vaidybos Whiplash giriu už muziką. Rašau šį tekstą mėgaudamasi džiazu. Tai yra puikus garso takelis, kuris net eiliniam klausytojui spirteli į sėdimąją bei pakylėja jį į kitą suvokimo lygį. Filmą privalo pamatyti (ir išgirsti) kiekvienas muzikos studentas, pedagogas ir šiaip džiazo mylėtojas. Be to į filmo seansus siūlyčiau priverstinai vesti prastos pop muzikos gerbėjus. Kad suprastų, jog iš tiesų muzika kuriama ne silikoniniais papais.

Pabaigai pateikiu iškalbingą realybėje vykusį dialogą apie paskutinę filmo sceną:

  • Ar normalu, kad susijaudini žiūrėdama į būgnininką ir dirigentą ant scenos?
  • Kalbant apie TĄ sceną… normalu.

  • 9/10
    Scenarijus - 9/10
  • 10/10
    Vaidyba - 10/10
  • 10/10
    Garso takelis - 10/10
  • 10/10
    Originalumas - 10/10
9.8/10

Ar verta žiūrėti šį filmą?

Vienas iš tų retų filmų, kuriuos pamatyti būtina, o po to norisi žiūrėti dar kartą.

Parašykite savo nuomonę

Facebook Messenger